sutrupos

sùtrupos sf. pl. (1) KŽ; SD67, Sut, LsB226, N, [K] suirusio, sutrupėjusio daikto liekanos; griuvėsiai: Paskiaus pradėjo kas ne kas ir sienas griauti. Šiandien didelė kupeta sutrupų riogsodama tebrodo senolių dievobaimingumą M.Valanč. Ir iš sutrupų ištarts per jį žodis kibirkštį tikros gyvybės parodys A1883,66. Sutrupos prispaustą sprandą stiprai laužė LTI521.